Šią pavasariškai žiemišką savaitę, teko išgyventi dvi įskaitas. Juokas ėmė iki pat įskaitų dienos. Naiviai tikėjau, jog lietuviškai moku kalbėt, o tekstas, kurį mokiaus visas 3 dienas, man tiesiog liesis kalbant su mokytoju. Realybė buvo kitokia, teksto nekaliau kaip daugelis, tad mano pasakojimas kiekvieną kartą skambėjo vis kitaip, o pačią paskutinę akimirką prieš einant pasakė, jog jis ne visiškai atsako į mano temą. Išlikau optimistė iki kol įžengiau į egzamino patalpą. Prisistačius ir užsikirtus pradžią tris kartus, tarsi sugedus plokštelė, visgi tęsiau savo pasiruoštą kalbą ir supratau, kad iš viso to išėjo tik sąntraupa. Galiausiai, kai manęs paklausė klausimų, suskėliau ir perliukų, tokių kaip "užkrito" ir "dapildė". Visgi išėjau laiminga ir patenkinta savo kalba, pats sunkiausias dar tik prieš akis...
Tačiau ta diena atėjo - anglų įskaita. Iki 12-iktos klasės mano anglų žinios buvo lyginamos su pradinuku, tačiau dėl naujo įstatymo (stojant į nemokamą privaloma anglų kalba) teko ir man laikyti įskaitą. Visą naktį sapnavus angliškus košmarus, visgi žengiau į tą košmarą ir realybėje. Viskas būtų ne taip baisu, jei mokėtum. Pasiruošimo kambaryje teko per 15 min iš savo skurdaus žodyno suregzti padorų pasakojimą. Ir visgi aš ją išlaikiau, dar net geriau nei tikėjaus, tad galiu pasakyti iš savo praktikos, kad neįmanomų dalykų nebūna. O man paskata ir toliau mokytis ir tobulėt anglų kalboje.
Gal vieniems tai tik nereikšmingas įvykis, tačiau man tai dar vienas mano nervų išbandymas. Visada žavėsiuosi žmonėmis, kurie geba laisvai kalbėti bet kurioje situacijoje.
Po visų įskaitų pagaliau turiu užsitarnautas atostogas, kurias tikiuosi praleisiu naudingai. Visgi šiandien save pasilepinau ir galiu pasakyti, jog skonis, žinant kitus Milka šokoladus, labai nuvylė, tačiau, deja neliko nei vieno.
Tikiuos, kitoms 12-okėms įskaitos sekės taip pat gerai. Juk vienu žingsneliu pradedam tikrąjį 12-oko gyvenimą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą