Po ilgos savaitės, pagaliau turiu progos pabūt su tėvais, pasidžiaugt šventiniu savaitgaliu. Šių metų Velykos man ypatingos tuo, kad per jas pasensiu dar vienu meteliu. Pirmadienį paminėsiu paskutinį nioliktą. Nesu šventusi savo gimtadienio nuo 6-os klasės, o ir šventimu tada nepavadinčiau. Atrodysiu gan nemandagi, tačiau facebook sveikinimai manęs niekada nežavėjo, tai tik skurdus žodis "sveikinu", kuriame nėra jokio nuoširdaus jausmo. Mes patys pamirštame, kad egzistuoja realybė ir ištartas žodis daug daugiau reiškia, nei virtualus. Tad šiais metais noriu ne materialių dalykų, o dvasinių - buvimo su brangiausiais žmonėmis.
Kadangi lauke vis dar sninga, tai savo kambaryje susikūriau mažą pavasario nuotaiką.
Linkiu gražių švenčių:*
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą