Turbūt daugelis nepatikės, kad šios nuotraukos darytos prieš kelias sekundes. Gamta vis dar krečia pokštus.
2015 m. balandžio 5 d., sekmadienis
2015 m. balandžio 4 d., šeštadienis
Šeštadienis
Turbūt visos esate girdėjusios, jog spalvos gali įtakoti mūsų nuotaiką. Iki šiol nešiojusi tamsių spalvų rūbus į savo spintą įnešiau chaoso.
Po ilgos savaitės, pagaliau turiu progos pabūt su tėvais, pasidžiaugt šventiniu savaitgaliu. Šių metų Velykos man ypatingos tuo, kad per jas pasensiu dar vienu meteliu. Pirmadienį paminėsiu paskutinį nioliktą. Nesu šventusi savo gimtadienio nuo 6-os klasės, o ir šventimu tada nepavadinčiau. Atrodysiu gan nemandagi, tačiau facebook sveikinimai manęs niekada nežavėjo, tai tik skurdus žodis "sveikinu", kuriame nėra jokio nuoširdaus jausmo. Mes patys pamirštame, kad egzistuoja realybė ir ištartas žodis daug daugiau reiškia, nei virtualus. Tad šiais metais noriu ne materialių dalykų, o dvasinių - buvimo su brangiausiais žmonėmis.
Kadangi lauke vis dar sninga, tai savo kambaryje susikūriau mažą pavasario nuotaiką.
Linkiu gražių švenčių:*
Po ilgos savaitės, pagaliau turiu progos pabūt su tėvais, pasidžiaugt šventiniu savaitgaliu. Šių metų Velykos man ypatingos tuo, kad per jas pasensiu dar vienu meteliu. Pirmadienį paminėsiu paskutinį nioliktą. Nesu šventusi savo gimtadienio nuo 6-os klasės, o ir šventimu tada nepavadinčiau. Atrodysiu gan nemandagi, tačiau facebook sveikinimai manęs niekada nežavėjo, tai tik skurdus žodis "sveikinu", kuriame nėra jokio nuoširdaus jausmo. Mes patys pamirštame, kad egzistuoja realybė ir ištartas žodis daug daugiau reiškia, nei virtualus. Tad šiais metais noriu ne materialių dalykų, o dvasinių - buvimo su brangiausiais žmonėmis.
Kadangi lauke vis dar sninga, tai savo kambaryje susikūriau mažą pavasario nuotaiką.
Linkiu gražių švenčių:*
2015 m. balandžio 3 d., penktadienis
Įskaitos
Iki šiol turbūt daugelis galvoja, kad įskaitos tik lengvas paplepėjimas su mokytojais, kurie įvertina tavo žodžių lankstumą ir rišlumą. Maniau ir aš taip, kol neteko to pajausti savo kailiu.
Šią pavasariškai žiemišką savaitę, teko išgyventi dvi įskaitas. Juokas ėmė iki pat įskaitų dienos. Naiviai tikėjau, jog lietuviškai moku kalbėt, o tekstas, kurį mokiaus visas 3 dienas, man tiesiog liesis kalbant su mokytoju. Realybė buvo kitokia, teksto nekaliau kaip daugelis, tad mano pasakojimas kiekvieną kartą skambėjo vis kitaip, o pačią paskutinę akimirką prieš einant pasakė, jog jis ne visiškai atsako į mano temą. Išlikau optimistė iki kol įžengiau į egzamino patalpą. Prisistačius ir užsikirtus pradžią tris kartus, tarsi sugedus plokštelė, visgi tęsiau savo pasiruoštą kalbą ir supratau, kad iš viso to išėjo tik sąntraupa. Galiausiai, kai manęs paklausė klausimų, suskėliau ir perliukų, tokių kaip "užkrito" ir "dapildė". Visgi išėjau laiminga ir patenkinta savo kalba, pats sunkiausias dar tik prieš akis...
Tačiau ta diena atėjo - anglų įskaita. Iki 12-iktos klasės mano anglų žinios buvo lyginamos su pradinuku, tačiau dėl naujo įstatymo (stojant į nemokamą privaloma anglų kalba) teko ir man laikyti įskaitą. Visą naktį sapnavus angliškus košmarus, visgi žengiau į tą košmarą ir realybėje. Viskas būtų ne taip baisu, jei mokėtum. Pasiruošimo kambaryje teko per 15 min iš savo skurdaus žodyno suregzti padorų pasakojimą. Ir visgi aš ją išlaikiau, dar net geriau nei tikėjaus, tad galiu pasakyti iš savo praktikos, kad neįmanomų dalykų nebūna. O man paskata ir toliau mokytis ir tobulėt anglų kalboje.
Gal vieniems tai tik nereikšmingas įvykis, tačiau man tai dar vienas mano nervų išbandymas. Visada žavėsiuosi žmonėmis, kurie geba laisvai kalbėti bet kurioje situacijoje.
Po visų įskaitų pagaliau turiu užsitarnautas atostogas, kurias tikiuosi praleisiu naudingai. Visgi šiandien save pasilepinau ir galiu pasakyti, jog skonis, žinant kitus Milka šokoladus, labai nuvylė, tačiau, deja neliko nei vieno.
Pabaigai, kaip ir minėjau, nepraleisiu atostogų vėjui, turiu naujų minčių naujiems įrašams, kuriuos greitu laiku imsiuosi rašyti.
Tikiuos, kitoms 12-okėms įskaitos sekės taip pat gerai. Juk vienu žingsneliu pradedam tikrąjį 12-oko gyvenimą.
Šią pavasariškai žiemišką savaitę, teko išgyventi dvi įskaitas. Juokas ėmė iki pat įskaitų dienos. Naiviai tikėjau, jog lietuviškai moku kalbėt, o tekstas, kurį mokiaus visas 3 dienas, man tiesiog liesis kalbant su mokytoju. Realybė buvo kitokia, teksto nekaliau kaip daugelis, tad mano pasakojimas kiekvieną kartą skambėjo vis kitaip, o pačią paskutinę akimirką prieš einant pasakė, jog jis ne visiškai atsako į mano temą. Išlikau optimistė iki kol įžengiau į egzamino patalpą. Prisistačius ir užsikirtus pradžią tris kartus, tarsi sugedus plokštelė, visgi tęsiau savo pasiruoštą kalbą ir supratau, kad iš viso to išėjo tik sąntraupa. Galiausiai, kai manęs paklausė klausimų, suskėliau ir perliukų, tokių kaip "užkrito" ir "dapildė". Visgi išėjau laiminga ir patenkinta savo kalba, pats sunkiausias dar tik prieš akis...
Tačiau ta diena atėjo - anglų įskaita. Iki 12-iktos klasės mano anglų žinios buvo lyginamos su pradinuku, tačiau dėl naujo įstatymo (stojant į nemokamą privaloma anglų kalba) teko ir man laikyti įskaitą. Visą naktį sapnavus angliškus košmarus, visgi žengiau į tą košmarą ir realybėje. Viskas būtų ne taip baisu, jei mokėtum. Pasiruošimo kambaryje teko per 15 min iš savo skurdaus žodyno suregzti padorų pasakojimą. Ir visgi aš ją išlaikiau, dar net geriau nei tikėjaus, tad galiu pasakyti iš savo praktikos, kad neįmanomų dalykų nebūna. O man paskata ir toliau mokytis ir tobulėt anglų kalboje.
Gal vieniems tai tik nereikšmingas įvykis, tačiau man tai dar vienas mano nervų išbandymas. Visada žavėsiuosi žmonėmis, kurie geba laisvai kalbėti bet kurioje situacijoje.
Po visų įskaitų pagaliau turiu užsitarnautas atostogas, kurias tikiuosi praleisiu naudingai. Visgi šiandien save pasilepinau ir galiu pasakyti, jog skonis, žinant kitus Milka šokoladus, labai nuvylė, tačiau, deja neliko nei vieno.
Tikiuos, kitoms 12-okėms įskaitos sekės taip pat gerai. Juk vienu žingsneliu pradedam tikrąjį 12-oko gyvenimą.
2015 m. kovo 23 d., pirmadienis
Asmeniškumai
Makiažo šepetėliai mano gyvenime yra naujiena. Iki šiol nepripažinau jokių, išskyrus akių šešėliams naudojamų, šepetėlių. Neturėjau žalio supratimo, net pačių elementariausių, paskirties. Ironiška, tačiau prieš gerus du mėnesius įsigijau visą rinkinį, tiksliau 32 skirtingus šepetėlius, turbūt iki šiol naudojamus ne pagal paskirtį, tačiau šis sprendimas buvo vienas iš protingiausių mano gyvenime kalbant apie grožį.
Panaudojau seną, nenaudojamą dėžutę. Atrodo nieko ypatingo, tačiau paplušėti teko. Iškirpau vienodas dėžutei sienas ir viską suklijavau, o atsilaupiusią dėžutę apklijavau rožiniu popieriumi, kuris man labai derėjo prie baltų sienų ir rožinio auskarų stovo.
\
Dabar kiekvienas rytas tapo paprastesnis, nereikia ieškoti išmėtytų šepetėlių, viskas vienoje vietoje ir svarbiausia, neišleidau jokių pinigų brangioms dėžutėms. Be to, smagiau turėti savo darbo produktą, nei pirktą,
Aišku, spręsti ar tai gražu ar ne, yra kitas reikalus, tačiau dėl tvarkingai atrodančio stalelio dedu didelį pliusą.
Nebūčiau aš, jei neturėčiau problemų, įsigijau, tačiau per tuos du mėnesius taip ir nesuradau jiems tinkamos vietos, todėl jie mėtėsi po visą kosmetinį stalelį, ir aišku, tokioje sumaištyje retai ką ir rasdavau. Išeitį radau ir beje labai pigią.
Panaudojau seną, nenaudojamą dėžutę. Atrodo nieko ypatingo, tačiau paplušėti teko. Iškirpau vienodas dėžutei sienas ir viską suklijavau, o atsilaupiusią dėžutę apklijavau rožiniu popieriumi, kuris man labai derėjo prie baltų sienų ir rožinio auskarų stovo.
\
Dabar kiekvienas rytas tapo paprastesnis, nereikia ieškoti išmėtytų šepetėlių, viskas vienoje vietoje ir svarbiausia, neišleidau jokių pinigų brangioms dėžutėms. Be to, smagiau turėti savo darbo produktą, nei pirktą,
Aišku, spręsti ar tai gražu ar ne, yra kitas reikalus, tačiau dėl tvarkingai atrodančio stalelio dedu didelį pliusą.
2015 m. kovo 13 d., penktadienis
Paplepėjimai
Mokantis 12-oje klasėje, supranti, kad nors ir visą gyvenimą manei, jog tavo gyvenimas labai nuobodus, tačiau pažiūrėjus kitomis akimis, pamatai, kad esame labai užimti darbais, kuriuos nudirbti lieka vis mažiau laiko. Dabar jau suprantu ką reiškia, kai žmonės sako, jog jiems neužtenka 24 valandų per parą, 7 dienų per savaitę spėti įvykdyti užsibrėžtus tikslus. Ne paslaptis, kad egzaminų startas prasidės vos už poros savaičių, o mano žinios dar ne tokios, kokias norėčiau matysi atestate, tačiau tobulini žinias vis sutrukdo tinginiukas lydintis mane jau beveik 19 metų.
Kaip ir kiekvienus metus, mokytis man trukdo pavasaris, pavydžiu žmonėms, kurie sugeba susikoncentruoti į mokslus nematydami kas vyksta aplink, tačiau jei susikoncentruoji į vieną sritį, tik vėliau pamatai, jog gyvenimas verda, o tu pražiospsojai visa tai. Antra vertus, tau nereikia slėpti savo egzaminų rezultatų, esi tikras, kad įstori į norimą sritį, būsi mylimas ir gerbiamas kitų, turėsi gersnę ateitį už kitus, kai "besidžiaugiantys gyvenimu" verks, kai jiems pasiūlys, geriausiu atvėju į valstyvės nefinansuojamas vietas arba iš vis nepriims niekur. Kurį pasirinksim kelią, mūsų asmeninis reikalas, tačiau svarstysi pats laikas.
Iki šiol buvau optimistė, tačiau tik dabar supratau, kad jei nekovosime už savo tikslus ir siekius, galime taip prastovėti vietoje ir visą gyvenimą. Svarbu laiku pradėt, o mokytis niekada nevėlu.
2015 m. kovo 8 d., sekmadienis
Mūsų diena
Vakar turėjau nuostabią dieną su dar nuostabiasniu žmogum. Išnaršę Kauną, šiandien belieka apie tai papasakoti ir internetinėse plotmėse.
Vakar pirmą kartą teko paragauti neįprato maisto iš Kinų virtuvės, nors sushi nėra naujovė lietuvio gyvenime, tačiau, bent man, asmeniškai kiekvieną kartą užėjus į Kinų restoraną tenka paragaut vis kitokio skonio patiekalų.
Prie sushi buvo patiekta kažkoks keistas oranžinės spalvos pagardinimas, iki šiol nieko panašaus nesu ragavusi, iš tiesų, skonis buvo siaubingas, burnoje suveikė visi įmanomi skonio receptoriai, teko užsigert visa stikline gėrimo, kad nuslopint tą keistą skonį.
Po tokių įspūdžių norėjosi kažko lengvo, dėl to, pasirinkome filmą "Vaikinas iš gretimo namo". Rekomenduoju. Nors nėra jis ypatingas ar šiaip kažkuo ar su kokia nors gilia mintim, tačiau praleist nuobodų vakarą šiame filme tikrai verta. Be to, pagrindiniai aktoriai tikrai laaabai gražūs.
Be to, gauti dovanų šie stebuklai ''Romantinc bear". Šie maži stilingi lūpų balzamai ne tik gražūs, bet ir puiki apsauga lūpoms ir puikus drėkinimas visą dieną.
Tikiuosi jūsų savaitgalis buvo nuostabus, iki kito pasimatymo:*
2015 m. kovo 1 d., sekmadienis
OPTIMALS atradimas
Su pavasariu:) Turbūt pažiūrėjusios pro langą, visos nusiteikėt turėt puikią dieną, tarp jų ir aš. Šiandieninėje mano temoje OPTIMALS cleansing milk ir OPTILAMS soothing toner. Iki šiol niekada nebuvau naudojusi nei veido pienelio, nei toniko, priežastis labai aiški - mano oda labai jautri, todėl bet kokia priemonė man sukeldavo tik veido raudonį ir perštėjimą, be to esu tinginė, todėl terliotis papildomais kremais ir skysčiais neturiu kantrybės. Šį rinkinuką gavau dovanų, visą savaitę skeptiškai žiūrėjau į tai ir prižadėjau pabandysi savaitgalį, kai turėsiu daugiau laiko.
Priemonės skirtos jautriai veido odai, nesukelia alergijos, tinkamas naudoti kasdien valant makiažą ar veido nešvarumus. Dar niekada mano oda nebuvo tokia graži, skaisti ir sudrėkinta. Pavasarį ji išgyvena tikrą chaosą, tačiau šiais metais ji nešerpetoja, yra lygi ir švari.
Nepaslaptis, kad neturėjau žalio supratimo kaip tokias priemones naudoti, pats valomasis pienelis yra labai skystas, užtepus ant pirštų jis tiesiog neslysta pirštais, tačiau man tai privalumas, užtepus ant odos puikiai nuvalo, yra neriebus ir svarbiausia sudrėkina, viską nuplovusi vandeniu apšlakstau veidą toniku. Dabar jau dvi savaitės nenaudoju jokios skystos pudros, nes priemonių dėka, veidas tapo be didelių problemų. Manau puiki proga pavasarį pradėt be apsunkinančių pudrų, kurias naudojau žiemą.
Gražios ir šiltos kovo 1-osios, bučkis:*
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)


